Džiugu, kai vasara džiugina saulėtomis dienomis, tačiau reikėtų nepamiršti pagalvoti ir apie galimas rizikas – temperatūrai pakilus aukščiau 30 laipsnių vsaros šiluma kartais tampa nepakeliama. Karštis gali paveikti kiekvieno žmogaus sveikatą, bet ypač jautrūs yra kūdikiai ir vaikai iki 4 metų amžiaus, 65 metų amžiaus ir vyresni žmonės, asmenys, turintys antsvorį, dirbantys sunkų fizinį darbą, nėščios moterys, sergantys širdies ir kraujagyslių, inkstų, endokrininėmis ligomis, teigia Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro specialistai. Per karščius galima nukentėti dėl nudegimų, šilumos smūgio, saulės smūgio, hipoksijos (deguonies bado). Perkaistama tuomet, kai dėl skysčių stokos organizme susikaupęs šilumos perteklius negali išsiskirti. Karštomis dienomis gausiau prakaituojama – iš organizmo kartu su skysčiais išsiskiria ištirpusios druskos, todėl gali sutrikti raumenų veikla, prasidėti traukuliai. Perkaitus staiga ima skaudėti galvą, spengti ausyse, padažnėja pulsas, o kvėpavimas pasidaro negilus, gali apimti mieguistumas, varginti žiovulys. Sunkesniais atvejais sutrinka širdies veikla, žmogus gali netekti sąmonės, o nevėsinamas ir negaivinamas – mirti. Atsižvelgdami į tai, visuomenės sveikatos specialistai ragina nebūti abejingiems savo ir artimųjų sveikatai.

Esant alinančiam karščiui PSO rekomenduoja:

– stengtis būti patalpose, kuriose yra įrengti ventiliatoriai ar oro kondicionieriai;

– dažniau gerti skysčių – visą dieną po truputį, nelaukiant, kol pradės kamuoti troškulys. Geriausiai tam tinka mineralinis, mineralizuotas, geriamasis arba pasūdytas vanduo;

– vengti alkoholinių gėrimų, skysčių su kofeinu, gėrimų su cukrumi ar saldikliais – jie skatina didesnį skysčių išsiskyrimą;

– vengti riebių ir sunkiai virškinamų patiekalų. Valgyti daugiau skystų produktų, lengvai virškinamų liesų pieno produktų, vaisių ir daržovių. Maistas, pavyzdžiui, mėsa, kuris turi daug baltymų, didina metabolinės šilumos gamybą ir skatina vandens netekimą;

– einant į lauką, užsidėti galvos apdangalą arba vietoj galvos apdangalo naudoti skėtį. Taip pat lauke dėvėti saulės akinius. Dėvėti lengvus, šviesius, natūralaus audinio, neveržiančius, orui pralaidžius drabužius;

– naudoti apsauginius kremus nuo saulės su kuo didesniu apsaugos faktoriaus skaičiumi. Apsauginiais kremais pasitepti reikia 30 min. prieš išeinant į lauką;

– poilsiui gamtoje pasirinkti vietą pavėsyje, vengti tiesioginių saulės spindulių, riboti buvimo saulėkaitoje laiką, būti po skėčiais. Ypač pavojinga užmigti saulės atokaitoje;

– nepalikti uždarytame automobilyje vyresnio amžiaus ar neįgalių žmonių, vaikų, gyvūnų, net ir tuomet, jei visi langai atviri. Automobiliai labai greitai įkaista, todėl likusiems automobilyje gali grėsti šilumos smūgis;

– riboti fizinį aktyvumą, ypač vidurdienį – nuo 11 iki 17 valandos. Sodo, daržo bei kitus ūkio darbus susiplanuoti atlikti anksti ryte arba vakare;

– sergant širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis, stebėti savo sveikatos būklę. Atminti, kad esant dideliems karščiams paskirtų vaistų poveikis gali pakisti, todėl būtina pasitarti su šeimos gydytoju dėl vaistų vartojimo, jų dozės. Skubiai kreiptis medicinos pagalbos esant gausiam prakaitavimui ir raumenų mėšlungiui (traukuliams), kūno temperatūrai pakilus >40°C, esant karštai ir šlapiai odai;

– Pajutę silpnumą, galvos svaigimą, skausmą, nerimą, intensyvų troškulį ir raumenų spazmus karščio metu, pereikite į vėsesnę vietą, pasistenkite atsipūsti ir įvertinkite (pamatuokite) savo kūno temperatūrą bei informuokite šalia esančius asmenis apie jūsų negalavimą. Jei reikia, kvieskite greitąją medicinos pagalbą.

Pirmoji pagalba perkaitus:

> esant lengvam perkaitimui, padės apsitrynimas rankšluosčiu, suvilgytu vėsiame vandenyje, vėsaus vandens ar sulčių gėrimas, ramybės būsena;

> esant sunkesniam perkaitimui skubiai išveskite ar išneškite nukentėjusįjį iš karštos aplinkos, paguldykite pavėsyje ar vėsioje vietoje būtinai ant nugaros, po kojomis pakišant pagalvę ar suvyniotus drabužius (taip pagerės smegenų ir širdies kraujotaka);

> apklokite ar vyniokite nukentėjusįjį į sudrėkintą vandeniu (37˚C) antklodę/paklodę/rankšluostį, nuolat juos drėkinkite, veidą vilgykite vėsiu vandeniu;

> kūno temperatūrai nukritus iki 37,5˚C drėgną antklodę/paklodę/rankšluostį pakeiskite sausu ir duokite gerti ko nors vėsaus.

Saugokite savo sveikatą ypač tomis dienomis, kai temperatūra pakyla aukščiau 30 laipsnių.